Orsė muziejus (pranc. Musée d'Orsay) – vienas iš didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Paryžiuje, Prancūzijoje. Stovi kairiajame Senos upės krante. Muziejus įkurtas buvusioje Orsė stotyje (Gare d’Orsay), statytoje tarp 1898 m. ir 1900 m. Muziejuje daugiausia saugomi įvairūs Prancūzijos meno kūriniai, datuojami nuo 1848 m. iki 1915 m., įskaitant paveikslus, skulptūras, baldus bei fotografijas. Jis turi didžiausią impresionizmo ir postimpresionizmo šedevrų kolekciją visame pasaulyje. Didžiuojasi itin garsiais tapytojais, įskaitant Édouard Manet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir, Paul Cézanne, Georges Seurat, Alfred Sisley, Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Daugelis šių darbų iki 1986 m. atsidarant Orsė muziejui buvo eksponuoti Galerie nationale du Jeu de Paume.
Istorija
Muziejaus pastato pirminė paskirtis buvo geležinkelio stotis Gare d’Orsay, pastatyta kelyje Paryžius–Orleanas ir baigta 1900 m., kaip tik Pasaulinės parodos (Exposition Universelle) atidarymo proga. Jos statyboje dalyvavo trys architektai: Lucien Magne, Émile Bénard ir Victor Laloux. Stotis tarnavo, kaip terminalas pietvakarių Prancūzijos geležinkelyje iki 1939 m.
Iki 1939 m. stoties trumposios platformos tapo nepatogios ilgiems traukiniams, todėl šie perėjo prie tiesioginio aptarnavimo. Po 1939 m.stotis naudota priemiesčių aptarnavimui, o jos dalis per Antrąjį pasaulinį karą tapo pašto centru. Vėliau pastatas naudotas, kaip filmavimo aikštelė, pavyzdžiui, jame filmuotas Kafkos romano motyvais paremtas filmas „The Trial“, kurį adaptavo Orson Welles. Vėliau priklausė Renaud–Barrault teatro kompanijai, o dar vėliau buvo aukciono vieta, kol buvo perstatomas „Hôtel Drouot“.
1970 m. gautas leidimas stotį nugriauti, bet Prancūzijos Kultūros ministras Jacques Duhamel buvo priešiškas ketinimams stoties vietoje statyti naują viešbutį. Tad stotis papildomai įtraukta į Istorinių pastatų sąrašą, o galiausiai į jį įrašyta 1978 m. Pasiūlymas paversti stotį muziejumi kilo Prancūzijos muziejų direktoratui. Buvo sumanyta pastatyti muziejų, kuris būtų tarsi tiltas tarp Luvro ir Nacionalinio modernaus meno muziejaus (Žoržo Pompidu centro). Šį planą sugalvojo Georges Pompidou ir tam tikslui įvykdyti 1974 m. pavesta komisijai. 1978 m. organizuotos varžybos sukurti naują muziejų. „ACT Architektūra“, trijų jaunų architektų grupė (Pierre Colboc, Renaud Bardon and Jean-Paul Philippon) buvo apdovanota kontraktu, kuris apėmė 20 000 m², tuo pačiu įrengiant naujas grindis keturiems aukštams. Statybos darbai vykdyti kompanijos „Bouygues“. 1981 m. interjerui sukurti (įskaitant, vidaus įrengimus, puošybą, baldus ir muziejaus pritaikymą) pasirinktas italų architektas Gae Aulenti. Galiausiai 1986 m. liepos mėnesį muziejus buvo paruoštas priimti ekspozicijas. Eksponatų atgabenimas užtruko 6 mėnesius, per kuriuos sulaukta daugiau nei 2000 paveikslų, 600 skulptūrų ir kitų darbų. Muziejus oficialiai atidarytas 1986 m. gruodžio 9 d. šalies prezidento François Mitterrand. Jis užima 57 400 m² plotą, o 2007 m. jį aplankė 3,2 mln. lankytojų.
2018 m. balandžio 9 d., minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį, Prancūzijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Emmanuelis Macronas, Kersti Kaljulaid, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė Orsė muziejuje atdarė parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ (pranc. Âmes sauvages. Le symbolisme dans les Pays baltes). Buvo pristatyti nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. veikusių menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Kalpoko, Janio Rozentalio, Vilhelmo Purvičio, Kristjano Raudo, Konrado Vilhelmo Magio ir kitų 133 kūriniai. Iki 2018 m. liepos 15 d. veikusią parodą lydėjo plati kultūrinė programa: tarptautinė mokslinė konferencija ir apskritojo stalo diskusijos; Orsė muziejaus Auditoriume skambėjo Baltijos šalių muzika.
Aikštelėje šalia muziejaus eksponuojamos šešios bronzinės alegorinės skulptūros, kurios buvo pagamintos specialiai 1878 m. Pasaulinei parodai:
Pietų Amerika (aut. Aimé Millet)
Azija (aut. Alexandre Falguière)
Okeanija (aut. Mathurin Moreau)
Europa (aut. Alexandre Schoenewerk)
Šiaurės Amerika (aut. Ernest-Eugène Hiolle)
Afrika (aut. Eugène Delaplanche)
Kolekcija
Tapyba
Jean Auguste Dominique Ingres – 4 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
Eugène Delacroix – 5 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
Eugène Carrière – 86 paveikslai, įskaitant, Šeimos paveikslas, Sergantis vaikas, Intymu.
Théodore Chassériau – 5 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
Gustave Courbet – 48 paveikslai, įskaitant, Dailininko studija, Ornano laidotuvės, Sėdintis jaunas vyras, Pasaulio kilmė.
Eduaras Manė – 34 paveikslai, įskaitant, Olimpija, Balkonas, Berta Morizo su našlaičių puokšte, Pusryčiai ant žolės
Berthe Morisot – 9 paveikslai
Edgar Degas – 43 paveikslai, įskaitant, Paradas, taip pat žinomas kaip Žirgų lenktynės priešais tribūnas, Bellelli šeima, Kubilas, Eduaro Manė portretas, Portretai akcijų biržoje, Absentas
Paul Cézanne – 56 paveikslai, įskaitant, Obuoliai ir apelsinai
Claude Monet – 86 paveikslai (didžioji kolekcijos dalis yra Musée Marmottan Monet), įskaitant Saint-Lazare stotis, Montorgueil gatvė Paryžiuje. 1878 m. birželio 30 d. šventė, Vėjo poveikis, iš serijos tuopos, Ruano katedra. Žydroji harmonija, Žydrosios vandens lelijos
Alfred Sisley – 46 paveikslai, įskaitant Potvynis Port-Marly
Armand Guillaumin – 44 paveikslai
Frédéric Bazille – 6 paveikslai
Mary Cassatt – 1 paveikslas
Odilon Redon – 106 paveikslai, įskaitant Kalibanas
Pierre-Auguste Renoir – 81 paveikslas, įskaitant Šokiai Mulen de la Galet kavinėje
Ferdinand Hodler – Der Holzfäller (Medkirtys)
Gustave Caillebotte – 7 paveikslai, įskaitant Parketo skutėjai
Édouard Detaille – „Sapnas“
Vincent van Gogh – 24 paveikslai, įskaitant Autoportretas, Eugène Boch portretas, Siesta, Overo bažnyčia, Italė moteris, Žvaigždėta naktis virš Ronos, Daktaro Gašė portretas, Miegamasis Arlyje
Paul Gauguin – 24 paveikslai, įskaitant Taitietės moterys paplūdimyje
Henri de Toulouse-Lautrec – 18 paveikslai
Eugène Jansson – Proletaro namai
Henri-Edmond Cross – 10 paveikslų, įskaitant Kiparisai Pajūrio Kanė
Paul Signac – 16 paveikslų, įskaitant Moterys prie šulinio
Théo van Rysselberghe – 6 paveikslai
Félix Vallotton – Misia prie savo tualetinio staliuko
Georges-Pierre Seurat – 19 paveikslų, įskaitant Cirkas
Édouard Vuillard – 70 paveikslų
Henri Rousseau – 3 paveikslai
Pierre Bonnard – 60 paveikslų, įskaitant Languota palaidinė
Paul Sérusier – Talismanas
Maurice Denis – Aštoniolikmečio menininko portretas, Princesės Maleinos minuetas ar Marta skambina pianinu, Žalieji medžiai arba bukmedžiai Kerduely, Spalio naktis (panelis papuošti mergaitės kambarį)
André Derain – Charing Cross tiltas, taip pat žinomas kaip Vesminsterio tiltas
Edvard Munch –1 paveikslas
Gustav Klimt – 1 paveikslas
Piet Mondrian – 2 paveikslai
James McNeill Whistler – 3 paveikslai, įskaitant Moteris, apsirengusi pilkai ir juodai: dailininko motina, taip pat žinoma kaip Vistlerio motina
William-Adolphe Bouguereau – Veneros gimimas
Cecilia Beaux – Sita ir Sarita (Jeune Fille au Chat)
Skulptūros
Neoklasicizmas
Eugène Guillaume (Montbard, 1822 m. – Roma, 1905 m.) :
Pjovėjas, 1849 m., bronza
Anakreontas, 1849/1851 m., marmuras
James Pradier (Ženeva, 1792 m. – Bougival, 1852 m.)
Sapfo, 1852 m., marmuras
Jean-Jules Salmson, (Paryžius, 1823 m. – Coupvray, 1902 m.)
La Dévideuse, 1863, bronza
Gabriel-Jules Thomas (Paryžius, 1824–1905 m.)
Virgile, 1861 m., marmuras
Romantizmas
Pierre-Jean David d'Angers (Anžeras, 1788 m.– Paryžius, 1856 m.)
Getė, 1829–1831 m., gipsas
François Rude (Dižonas, 1784 m. – Paryžius, 1855 m.)
Napoleonas, žengiantis link nemirtingumo, 1845 m., gipsas
Taip pat saugomos kolekcijos: architektūros ir dekoratyvinio meno, senosios fotografijos.
Muziejuje saugomi tokių fotografų, kaip Hippolyte Bayard, Édouard Baldus, Christian Bérard, Louis-Jacques-Mandé Daguerre, Félix Nadar, Nicéphore Niépce darbai.
Vadovai
Françoise Cachin: 1986–1994
Henri Loyrette: 1994–2001
Serge Lemoine: 2001–2008
Guy Cogeval: 2008 m. kovas–iki šiol
Išnašos
Nuorodos
Oficiali svetainė (prancūzų k.)
Site officiel de la Société des Amis du Musée d’Orsay (prancūzų k.)
Musée d’Orsay (anglų k.)
Le musée d’Orsay – Histoire Archyvuota kopija 2011-05-17 iš Wayback Machine projekto. INA archyvai (prancūzų k.)